Wednesday, March 09, 2011

Diskursu Vice Ministra saude RDTL konaba inisiativa Ospital Hadomi Kosok

“Passu Sanulu Suporta “Fó Susubeen inan ho Susesu”
Atu Asegura Pratika Fo susuben inan ba Bebe no labarik sira iha Timor Leste”
Exelentissimo:
Distintos konvidadus Senhoras e Senhores
Maluk tomak hosi Ministerio da Saude no Ministerio sira seluk.
Reprezentante hosi Agencia OrganizasaunNasoens Unidas (ONU)nian, NGOs sira, Organizasaun Sociedade civil tomak, vizitante tomak iha HNGV:
Loron diak no susesu diak ida ba ita hotu iha fatin ida ne’e, hodi hahu iniciativa Ospital hadomi Kosok Oan, ho objetivu ida atu asegura pratika fo susuben inan ba bebe no labarik kiik sira iha nasaun doben ida ne’e, hodi nune Ospital ida ne’e bele hetan fila fali akreditasaun hanesan Ospital Hadomi Kosok Oan., ida nebe simboliza ita nia Governu nia komitmentu ba dezenvolvimentu iha area saude, liu-liu atu hamenus mortalidade ba labarik kiik sira, liu husi pratika fo susuben inan ba bebe no labarik nebe optimu, nebe fo kontribuisaun ba redusaun malnutrisaun iha Timor Leste
Inisiativa Hospital hadomi kosok-oan (HHK-O), ofisialmente hahu fo sai husi Organizasaun Mundial Saúde (OMS) no UNICEF iha 1991, molok Deklarasaun Inosentes iha 1990. Inisiativa ida nee nudar esforsu atu implementa pratika sira nebe bele proteje no promove no suporta Susu-Ben-Inan, liu husi papel servisu maternidade sira nebé halo inan sira fo sira nia susu ben ba sira nia oan hahu kedas bebé moris.
Iha Timor-Leste, inisiativa HHK-O halao ona desde 2004, hahu iha Hospital Dili iha 2004 no iha Baucau iha 2006, estabelese kritérius bazeia ba pasu 10 nebé rekomenda husi OMS. Desde ida ne’e Ministériu Saúde hahu kria kondisaun iha hospitais no halao treinamentu kontinua atu asegura HHK-O, iha fasilidades hospitais sira, iha fasilidade kuidadus primarius no iha komunidade no familia hodi halao promosaun ba susu-ben inan exclusivu, no pratikas hahan komplimentariu nebe saudavel, ho apoiu husi suporta UNICEF, OMS
Levantamentu kona ba rezultadu halao iha tinan 2010, rezultadu hatudu katak iha Hospital Baucau hahu ona implementa pasus balun maibé instituisaun saude sira seluk sei presiza fo apoiu maka’as atu implementa inisiativa ida nee hodi bele hetan fali akrteditasaun
Metas ba Hospital Hadomi Kosok-oan
Iha dokumentu Hospital Hadomi Kosok-Oan ida nee iha intensaun atu hadia kuidadus ba inan-isin rua sira, inan nebe partus no ba bebe sira nebe foin moris iha fasilidade saúde sira hotu, no kontinuasaun pratika iha komunidade ou iha uma, tuir (Kodigu Internasional ba Merkadoria Substituisaun Susu-Ben-Inan
Objektivu:
1. Atu kria kondisaun sira nebé nesesáriu ba hospital no fasilidade kuidadu primarius sira, nebé bele suporta implementasaun pasu 10 ba HHK-O
2. Atu dezenvolve treinamentu nebé apropriadu ba profisionais saúde nebé halao knar iha maternidade iha fasilidades saúde hotu-hotu atu asegura pratika HHK-O
3. Atu fo apoiu lojistika no rekursos sira seluk nebé presiza ba implementasaun HHK-O
4. Atu bele garante monitorizasaun no avaliasaun ba implementasaun HHK-O no promove insentivu hodi nune’e implementa HHK-O diak liu.
Deklarasaun Politika
1. Ministeriu Saude sei enkoraja no promove akreditasaun ba implementasaun HHK-O iha fasilidades de saude hotu-hotu bazeia ba kriteriu pasu 1o nebe rekomenda husi OMS
2. Ministériu da Saúde buka atu asegura katak, Maternidade iha Hospital no iha fasilidades kuidadus primarius hotu-hotu iha Timor-Leste, sei iha kondisaun nebe adekuadu atu halao pasu 10 hanesan propoin husi OMS;
3. Autoridade relevante sira hotu iha Ministériu da Saúde sei foti desizaun atu asegura katak bebé no inan sira hetan tratamentu no kuidadu tuir pasu sanulu nebé prevê iha politika HHK-O hahu husi fasilidade sira saude nian no mos iha nivel familia no komunidade.
Kritériu ba Akreditasaun Hospital Hadomi Kosok-Oan sei inklui:
1. Iha politika por- eskrita kona ba Susu-Ben-Inan nebé mak tenke komunika ho rotina ba pesoal saude hotu-hotu.
2. Fó treinamentu ba profisional saude hotu-hotu kona ba abilidade ne’ebe nesesariu atu implementa politika ida nee.
3. Informa ba inan isin-rua hotu-hotu kona-ba benefisiu no jestaun susubeen inan.
4. Tulun inan sira atu hahu fo susu ba nia oan iha minitu 30 nia laran depois de partu.
5. Hanorin inan sira kona ba fo susu ba bebé no oin sa kuidadu atu fo susu nafatin mesmu iha situasaun ida nebé tenke haketak husi sira nia oan.
6. Fo deit susu-ben-inan mesak deit, labele fo ba bebé foin-moris sira hahan eh buat ruma nebé atu hemu, so deit ho indikasaun husi mediku.
7. Pratika rooming in – nee katak, husik inan no oan hamutuk oras 24 durante loron ida.
8. Enkoraja fo susu-ben-inan bainhira deit presiza.
9. Labele fó bibiron ou xupeta ba bebe ne’ebe susu.
10. Estabelese Grupu suporta susubeen inan, no refere inan sira, ba grupu ne’e, wainhira fila husi hospital ou fatin partu.
Fo susubeen inan mos iha potensiu boot tebes atu prevene 12% hosi 15% ba labarik sira tinan lima mai kraik husi mate ne’ebe dala barak hasoru iha nasoens terseiru mundial sira. Inisiasaun hosi fo susubeen inan nian ( iha oras primeiro nia laran) bele hatun mortalidade neonatus (labarik foin moris sira) kuaze to’o 20%. Iha Timor Leste, taxa fo susubeen inan ho esklusivu iha 52% no taxa ba iniasisaun inisiu fo susubeen iha 82%. Mezmu iha taxa ba inisisasaun inisiu no fo susubeen esklusivu ne’e aas tebes, maibe introdusaun fo hahan ba bebe sira ne’ebe komesa sedu liu menus husi fulan rua (2) mos aas tebes iha Timor Leste ( baze ba dadus TLDHS 09/10).
Iha oportunidade ida ne’e hakarak hato’o katak, ba visitantes sira hotu liu-liu ba inan sira nebe mai partu, iha ospital hotu- iha Timor laran tomak, ka oan hirak nebe moras no familia sira, atu labele uza bibiron no xupeta ba bebe no labarik sira nebe sei susu. Hospital ne’e, fo susu deit susuben inan nian, iha opsaun seluk sekarik fo susuben formula labele uza bibiron maibe uza kaneka ka material seluk.
Ba membru tomak iha hospital ida ne’e no hospital de referencia sira hotu iha dever atu fo informasaun ba visitante hotu kona ba promusaun Hospital hadomi kosok oan “
Ikus liu hau hakarak hato’o o parabens ba HNGV, no Hospital de Referensia no obrigada,UNICEF, WHO, Fundasaun Alola ,Parseriu sira seluk ne’ebe fo mos suporta no komitmento ba inisiativa ida ne’e hodi bele asegura katak nutrisaun nee ba ema hotu iha Timor Leste
Espera katak ita hotu ho vizaun ida liman barak hodi implementa passu sanulu ba asegura ospital hadomi kosok oan
“ Mai Hamutuk Ita promove pratika fo susuben inan ho sucesu hodi hadia nutrisaun ba dezenvolvimentu Timor Leste ba Futuru”.

Obrigada,
Dili, 8 de Marsu de 2011
Vice Ministra da Saude,RDTL
Madalena Fatima M.H.C. Soares B.Ns

No comments: